Viskas turi ribas.

Lėtai priėjau prie Simonos, kuri stovėjo nugara į mane.

-Kas čia nutiko, kodėl tavo namuose policininkai?

Ji lėtai atsisuko ir pažiūrėjo ašarotom akim.

-Ei, kas nutiko?

-Mano-o tėvai.-išlemeno kelis žodžius ir stipriai apsikabino mane.

-Kas su tavo tėvais?-apkabinau ją per pečius.

-Jie mirė.-kūkčiodama atsakė.

Mane išpylė šaltas prakaitas. Pradėjo drebėti rankos. Staiga prie namo privažiavo greitosios medicinos automobilis. Po kelių akimirkų į jį jau dėjo ant neštuvų paguldytus Simonos tėvus.

-Panele, Keil. Prašome pasirašyti čia.-vienas iš medikų laikė neaiškų lapą.

-Kas čia?-įsikišau.

-Sutikimas, kad leidžiama atlikti su kūnais įvairius tyrimus.-Simona atsisuko į jį ir paimė tušinuką į rankas.-Jei ką sužinosime, mes jums iš karto pranešime. Kol kas galime pasakyti, tik tai, kad tai nebuvo savižudybė, moters kūnas buvo subadytas peiliu, o vyrui šauta į galvą. Užuojauta dėl tėvų.-pridūrė jis ir įsėdęs į automobilį išlėkė į ligoninę.

Kuomet išvažiavo policininkai, stovėjome vieni kiemo vidury. Keli kaimynai vis žvilgčiojo pro langus, kiti praeidami sustodavo ir kažką kalbėdavo. Pro praviras namų duris galėjai matyti kraujo klaną ant grindų.

-Važiuojam pas mane, gerai?-ji atrodė baisiai, visas veidas buvo raudonas, iš akių vis liejosi sūrios ašaros.

-Ne, tu pasiimk mano mašiną ir važiuok iš čia. Aš liksiu.

-Aš tavęs nepaliksiu vien..-nespėjus baigti sakino ji mane pertraukė.

-Ar neaiškiai pasakiau, aš lieku.-įėjo į namus ir uždarė duris.

Jaučiausi siaubingai. Aš norėjau jai padėti išgyventi šią sunkią valandą, bet ji to nenori.
Įsėdau į automobilį ir jį užkūriau. Kelias sekundes dar žiūrėjau į namą, kol pagaliau pajudėjau iš vietos. Buvo sunku vairuoti dėl to, kad bijojau, jog po tokios nelaimės, ji nesugalvotų nusižudyti.

:::

Už lango jau temo. Sedėjau didžiąjame kambaryje. Televizorius buvo įjungtas, bet neturėjau jokio noro jį žiūrėti. Galėjau išsikraustyti iš proto mąstydamas ar Simonai nieko nenutiko.
Neiškentęs paimiau telefoną į rankas ir surinkau jos numerį. Vienas signalas.. Du..

-Klausau.

-Čia Ignas..kaip jauties?

-O kaip tu manai? Aišku, kad blogai.-pro ašaras bandė kažką pasakyti.-Neskambinėk man. Noriu pabūti viena.

Kai norėjau dar kažką pridurti pasigirdo pypsėjimas, kuris reiškia, kad ji padėjo ragelį.
Numečiau telefoną ant stalo. Dabar bent jau žinau, kad jai viskas gerai.
Mano laimei tėvų namie nebuvo. Todėl nuėjau į savo kambarį. Iš po lovos išsitraukiau butelį degtinės ir prarijau jos kelis gurkšnius. Šiandien prisigerti nenoriu, todėl užsukau ir padėjau ten kur jis buvo.
Staiga išgirdau į kiemą ivažiuojantį automobilį. Pažvelgiau pro langą. Ten ne tevų mašina.  Išjungiau šviesas ir sedėjau tyloje. Maniau, kad pagalvos, jog nieko nėra namie, bet dėja mano ausis pasiekė skambutis į duris.

::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

Na ką. Mano akimis ir čia nieko

gero nėra,nors ir stengiausi kažką

išgauti iš savo visiškai

nedirbančios galvos.

Bent jau vieną padariau: Parašiau

DAUG greičiau:D

Luiza.

Patiko (40)

� is įrašas įdėtas Pirmadienis 16. Sausis 2012 ir priskirtas temoms 18:11 � ią diskusiją galite sekti užsiprenumeravę RSS 2.0 RSS srautą. Galite komentuoti arba palikti nuorodos pranešimą iš savo tinklaraščio.